Pareiginiai nuostatai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnyje Pareigybės aprašymai ir nuostatai nustatyta: „Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai”. Iš šios nuostatos galima suprasti, kad pareigybės aprašymai ir nuostatai (dar vadinami ir pareiginėmis instrukcijomis) nėra privalomi. Be to, ne tik jų buvimas nėra imperatyvus, tačiau ir turinys nėra reglamentuojamas. LR Darbo kodekso 232 str. toliau nereglamentuoja nei šio vidaus teisės akto turinio, nei formos, nei kitų aspektų.

Nors teisės aktai nenustato pareigos turėti tokius pareiginius nuostatus visiems darbuotojams, darbdaviai supranta, kad toks dokumentas apsaugo ne tik jį, bet ir darbuotoją. Todėl šio dokumento neturėjimas gali sukelti rimtų teisinių pasekmių, pavyzdžiui, darbo ginčo atveju.

Kaip buvo minėta, pareiginių nuostatų forma, turinys bei struktūra įstatymu nėra reglamentuojama. Rengiant tokius nuostatus, rekomenduojama vadovautis tokio pobūdžio dokumentų rengimo praktika, bendromis raštvedybos žiniomis. Paprastai pareiginius nuostatus sudaro šios dalys:

  1. Bendrosios nuostatos. Šioje dalyje yra nurodomi bendrieji reikalavimai, kurie yra būtini darbuotojui, einančiam tam tikras pareigas, pavyzdžiui, išsilavinimo, darbo kompiuteriu įgūdžiai, kalbų mokėjimas ir kt.
  2. Darbuotojo pareigos. Ši dalis yra pati svarbiausia. Joje turi būti konkrečiai įvardijama, ką darbuotojas turi atlikti, kokias funkcijas vykdyti.
  3. Darbuotojo teisės. Šioje dalyje yra nurodomos darbuotojo teisės, susijusios su darbo santykiais, pavyzdžiui, teisė pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją.
  4. Darbuotojo atsakomybė. Šioje dalyje yra nurodoma kaip darbuotojas atsako už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, už padarytą žalą bei už kitus pažeidimus.